Kursai, seminarai
<<Atgal
Keičiantis ir modernėjant pasauliui kyla poreikis nuolatos tobulintis, veiksmingai taikyti žinias nuolat kintančioje aplinkoje.
VšĮ ,,Švietimo projektai“ rengia edukacines
išvykas/keliones ir praktinius seminarus užsienio šalyse ir Lietuvoje,
plėtojančius ir įtvirtinančius kvalifikacijos tobulinimo kompetencijas.
Siūlome bendradarbiauti su mumis ir kviečiame susipažinti su įvairiomis naujovėmis, pasisemti patirties ir užmegzti naujus ryšius.
Parengsime seminarų temas ir programą pagal Jūsų norimą maršrutą...
Seminarų-kelionių dalyviams išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.
Išsamesnę informaciją suteiksime telefonu 862207072 / 860169203 arba el.paštu info@svietimas.com / lina@svietimas.com
Nepažinti Trakai + Neries regioninis parkas
Savo ekskursinę programą pradėkime pažintimi su mums nepažintais Trakais. Pasivaikščiosime Galvės ežero pakrante ir mediniu tiltu ženksime į ežero salą. Nuo Trakų pilies prieplaukos laivu išplauksime pasižvalgyti po Trakų miesto apylinkes. Pasiklausysime "senojo kapitono" pasakojimų apie Trakų ežerus, salas ir legendas, pasigrožėsime nuostabiais gamtos vaizdais. Grįžę prie Trakų pilies, keliaujame susipažinti su Kraimų palikimu, kuris įamžintas to paties pavadinimo miesto gatvėje. Joje mediniai nameliai stovi trimis langais į gatvę. Pasak legendos, vienas langas skirtas Dievui, antras kunigaikščiui Vytautui, o trečias – ir pačiam šeimininkui. Vėliau keliaudami Vytauto gatve, užsuksime į gruzinišką restoraną , kuriame pasimokysime gaminti tradicinius gruziniškus virtinukus „ Chinkali“, paskanausime kitų gruziniškų patiekalų, pasiklausysime pasakojimų apie gruzinų tradicijas, gyvenimo būdą, virtuvę ( ši programa iki 2013 08 31 galima tik darbo dienomis). Taip pat galima gyvo alaus degustacija, kurioje sužinosite apie alaus atsiradimo istorija, aludarystės subtilybes, kuo skiriasi mažųjų ir didžiųjų aludarių alaus gamybos technologijos. Vėliau vyksime apžiūrėti Užutrakio dvaro. Toliau savo kelionę tęsime pasivaikčiojimu po tūkstantmečio ženklų takus - Angelų kalva. Netoli Užutrakio dvaro, stūkso kalva, išpuošta medinėmis angelų skulptūromis. 2009 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Tūkstantmečio paminėjimo ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600-ųjų metų jubiliejams pažymėti - buvo realizuotas projektas „Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis krikščioniškųjų vertybių šviesoje“. Grįždami į Vilnių, vyksime į Neries regioninį parką, kuriame apsilankysime regioninio parko lankytojų centre. Čia, modernioje ekspozicijoje, susipažinsime su regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Centre suprojektuotos lenktos sienelės kuria aliuzija į Neries upės vingius. Kompiuteriniuose terminaluose išvysime net keturias išsamias ekspozicijas : kultūros ir gamtos paveldus, lankytinas krašto vietoves bei pasižiūrėsime vidio filmą apie patį parką. Neries regioninio parko lankytojų centre įrengta kabina, imituojant lėktuvą, kurioje galėsime pasigerėti parko vaizdais iš paukščio skrydžio.
Pažintis su Ignalinos kraštu
Savo kelionę pradėsime nuo Molėtų krašto. Čia užsuksime pasižvalgyti po žveigždes.Užsuksime į Lietuvos etnokosmologijos muziejų, kuriame kartu su gidu pasikelsime į apžvalgos aikštelę 32 m aukštyje. Viršuje gidas mums pristatys apylinkes, muziejų, trumpai supažindins su muziejaus istorija, veikla, ateities planais. Visais metų laikais čia atsiveria puikus vaizdas į greta esančius ežerus, Labanoro girią, geromis sąlygomis galima matyti Molėtų, Alantos bažnyčias, 6 – 7 ežerus, Aukštaitijos nacionalinio parko kalvas. Pasižvalgę iš paukščio skrydžio į Molėtų kraštą,būtų didžiausia nuodėmė neaplankyti ežeringiausio Lietuvos krašto žvejybos muziejaus. Ne veltui Molėtai vadinami ežerų kraštu. Senais laikais žvejyba buvo vienas iš pagrindinių gyventojų pragyvenimo šaltinių. Tikram žvejui ar žuvienės valgytojui pravartu pamatyti, kaip XIX a. pab. gyveno ir žvejojo mūsų krašto žmonės. Vėliau keliaujame Ignalinos krašto link. Čia aplankysime Palūšės Šv. Juozapo medinę bažnyčią su varpine. Šis architektūrinis paminklas ne tik atspindi seniausią Lietuvos medinių bažnyčių statybos laikotarpį, bet ir tai, jog jos statybai nėra panaudotas nei vienas geležinis vinis, o užrašas „Įženk geras“, tačiau „Išeik geresnis“ byloja apie jos ypatingumą. Kelionę tęsime Strigailiškio kaime, sužinosime senuosius šakočio kepimo būdus, jį kepsime tikros ugnies kaitroje, degustuosime tradicinį ir trapųjį šakotį su kava ar arbata. Esant pageidavimui, už minimalų mokestį, galėsime vaišintis vokišku, vengrišku, lenkišku bei švedišku šakočiu. Pravažiuosime Ginučių kaimelį, kuris garsus savo malūnu. Tai viena gražiausių Aukštaitijos nacionalinio parko vietų. Malūne išlikę senoji įranga: girnoms, pikliumi bei maišų perkėlimo mechanizmas. Toliau trauksime apžiūrėti žymaus Ledalaknio kalno, sakoma jei jau čia atvykai, privalai papėdėje išsirinkti gražiausią akmenuką, tyliai sugalvoti norą, o užlipus ji padėti šalia senojo ąžuolo. Nuo kalno matosi net 6 ežerai, tai išties įspūdingas vaizdas. Galiausiai savo kelionę vainikuosime sename bitininkų muziejuje, kuriame gausu žymaus tautodailininko sukurtų ąžuolinių skulptūrų, pasakojančių bitininkavimo Lietuvoje istoriją. Ekspozicijoje pamatysite, kokiu būdu drevininkai apsaugodavo bites nuo meškų, kurių senais laikais miškuose buvo gausu. Šalia muziejaus pastatų stovi senoviniai kelminiai-kaladiniai aviliai, kurie nuo XV iki XX a. pr. buvo naudojami Lietuvos bitinininkų. Muziejų labai pagyvina skulptūriniai aviliai, kuriuose taip pat gyvena bitės. Senovės lietuvių tikėjimą mitologine bičių kilme vaizduoja ąžuolinės bičių dievo Babilo bei bičių deivės Austėjos skulptūros.
Pažintis su Kauno oro uostu + spektaklis
Ryte išvykstame Kauno link. Pirmas mūsų sustojimas Karmėlavos miestelyje, Kauno rajono savivaldybėje. Čia lankysimės Kauno oro uoste. Kiekvienas iš mūsų nors kartą būdamas dar mažas vaikas pasvajodavo tapti orlaivio lakūnu ar žavinga stiuardese ir patekti į oro uostą ne kaip keleivis. Paklausyti skrydžių valdymo centro darbuotojų ir pilotų pokalbių, perprasti keleivių bagažo tikrinimo subtilybes ar tiesiog iš arti stebėti kylančius ir besileidžiančius orlaivius. Visa tai įmanoma! Įmonės darbuotojas mus pavėdžios po administracinius pastatus, išvysime saugumo patikrą, laukimo salę, gelbėjimo stotį. Pamatysime ir išgirsime įdomių pasakojimų apie Kauno oro uosto darbuotjų darbo specifiką. Susipažinę su Kauno oro uostu, kelionę tęsime Kauno mieste, kuriame išvysime miesto kultūros ir technikos istorijos paminklą – Žaliakalnio furnikulieriu. Tai keltuvas, kurio paskirtis patikimiau ir sparčiau susisiekti su Žaliakalnio rajonais ir miesto centru. Kadangi pirmas keltuvas šiame Kauno rajone buvo dar pokario metais, tačiau dabartinis furnikulierius buvo kuriamas kuo panašenis į pirmąjį. Čia net darbuotojai vilki pagal to meto modelį pasiūtas uniformas. Vagonėliuose skamba ikikarinio laikotarpio melodijos bei kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus specialiai sukurta muzika. Čia pakylame į paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Bažnyčia laikoma Lietuvos Jeruzale,kuri traukia piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Bažnyčia priklauso didingai modernistinei architektūrai , kuri turi laiptuotą siluetą, o jos pagrindinis bokštas kyla į 70 metrų aukštį ir yra puikiai matomas iš visų pusių. Vos įėjus į bažnyčios vidų, akį patraukia neįprastas didžiulis kryžius centrinėje navoje. Kryžius be Nukryžiuotojo – neįprasta Lietuvos bažnyčioms. Tačiau čia jis daro įspūdį – tarsi prisikėlęs Kristus nužengęs nuo kryžiaus vaikščiotų tarp tikinčiųjų. Bažnyčioje pakilsime į terasą, kurioje atstatyta kukli, kartu iškilminga koplyčia, skirta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos garbei. Nuo terasos saulėtą dieną atsiveria nuostabi Kauno bei jo apylinkių panorama. Pabuvoje bažnyčioje, savo kelionę tęsime Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kuris yra seniausias ir didžiausias dailės muziejus Lietuvoje. Tai vienintelė vieta, kur lankytojas gali susipažinti su Lietuvos dailės raida nuo viduramžių iki šių dienų. Muziejus renka, saugo, tyrinėja ir populiarina M. K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos ir pasaulio kultūros paveldą. Rinkinius sudaro M. K. Čiurlionio kūrybos palikimas, lietuvių liaudies menas, XV–XX a. Lietuvos vaizduojamoji ir taikomoji dailė, senovės pasaulio dailė, užsienio šalių vaizduojamoji ir taikomoji dailė, numizmatika, liaudies meno ir Lietuvos meninio gyvenimo archyvai. Muziejuje saugoma apie 334 758 eksponatų. Vėliau, esant galimybei, aplankysime įdomiausius senamiesčio objektus: seniausią mūrinę pilį Lietuvoje, Rotušę, Arkikatedrą baziliką. Sužinosite kur buvo "ïlgiausias" tiltas pasaulyje. Pasigėrėsite senamiesčiu nuo apžvalgos aikštelės. Galiausiai vyskime į Nacionalinį Kauno dramos teatrą, kuriame žiūrėsime pagal Antano Škėmos romaną pastatytą spektaklį ,,Balta drobulė“. Balta drobulė”* – tai išdrįsusio mąstyti žmogaus drama. Atkaklus, beveik fanatiškas tobulumo siekis kūryboje dažniausiai ribojasi su beprotybės slenksčiu, ką liudija ir šiame kūrinyje pasirodantys didieji rašytojai –Nitzsche, Edgar Poe, Ezra Pound, Kafka, Emily Dickinson...Vėlyvas grįžimas namo.
Gurmaniška kelionė Aukštaitijoje
Ryte išvykstame iš Vilniaus. Aplankysime Taujėnų dvarą. Su dvaro istorija Jus supažindins ir rūmus bei parką aprodys šiandieniniai dvaro savininkai. Čia gersime rytinę kavą dvaro žiemos sode, kaip tai darė Marikoniai.
Toliau 12 km. iki kulinarinio Aukštaitijos paveldo, iki Kavarsko, kur ragausime koldūnus, kuriuos gaminant naudojamas šaltinio vanduo. Vėliau aplankysime šaltinį, kurio vanduo- stebuklingas: gydo, gaivina, stiprina.
Toliau kelias ves pro vieną įspūdingiausių girių - Labanorą. Sustoję Palūšėje apžiūrėsite seniausią medinę bažnyčią Lietuvoje, išgirsite legendas apie Lūšių ežero laumes. Ignalinos pašonėje supažindins su šakočių kepimo tradicijomis, demonstruos kaip jie kepami. Galėsite ir patys pabandyti kepti šį skanėstą, o pačių iškeptą čia pat paragauti prie arbatos ar kavos puodelio.
Keliausime į Salaką ir apžiūrėsime Gražutės regioninio parko lankytojų centro ekspoziciją ir Jūrų muziejų. Čia apžiūrėsite įspūdingiausią akmenų mūro bažnyčią. Sartų regioninio parko lankytojų centro ekspoziciją
Kelionė į Šiaulius ir Tytuvėnus
Savo kelionę pradėsime Tytuvėnuose, kuriuose pasivaikščiosime po vienuolyno ansamblį. Mūsų lauks įdomi ekskursija po visą ansamblį - viena įdomiausių ir didžiausių XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdžių. Atvykę į Šiaulius pasivaikštome po miestą, kuriame išvysime “ Gaidžio” laikrodį, kuris ne tik skaičiuoja laiką, bet ir maloniai sveikinasi su kiekvienu praeiviu” Sveiki atvykę į Šiaulius!”. Taip pat pamatysime baltuojančią ir didingą Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedrą. Tai viena išraiškingiausių renesanso stiliaus šventovių Lietuvoje , kelianti į viršų apie 70 m. aukščio bokštą. Vėliau sudalyvaujame duonelės kepimo edukacinėje pamokoje su apžvalgine ekskursija po malūną. Galiausiai vykstame aplankyti Kryžių kalną , kuris jau 2007m. oficialiai buvo įtrauktas į Jono Pauliaus II piligrimų kelią. Kryžių kalnas – tai tikėjimo ir vilties vieta, į kurį iš visos Lietuvos ir pasaulio važiuoja maldininkai, kurie palieka savo rožinius, stato kryžius.
Latvijos ir Lietuvos pilys
Anksti ryte išvykstame Latvijos link. Savo ekskursinę programą pradedame derlingose Žiemgalos lygumose, kur stūkso Latvijos mažasis Versalis - Rundalės rūmų ansamblis, vienas iš žymiausių baroko ir rokoko architektūros paminklų Latvijoje. Rytiniame rūmų korpuse matome Auksinę bei Baltąją sales, Didžiąją galeriją. Centriniame korpuse grožimės hercogo, o vakariniame – restauruotais hercogienės apartamentais. Kadangi Baroko epochos rūmai neįsivaizduojami be prancūziško sodo, tad liksime sužavėti ir šiuo žmogaus rankų šilumos paliestu gamtos stebuklu. Pasigrožėję puošnios pilies interjeru, pasivaikščioję po išpuoselėtą rūmų sodą, keliaujame į Bauskės pilį, kuri buvo pastatyta dar XV a. viduryje. Ši pilis tai Latvijos karinės architektūros pavyzdys bei vienintelė iš dalies išlikusi Kuržemės ir Žiemgalos hercogų Ketlerų rezidencija, iliustruojanti manierizmo laikotarpio pilių architektūros ir taikomosios dekoratyvinės dailės apraiškas Kuržemės hercogystėje. Pasigrožėję Bauskės panorama nuo pilies bokšto, susipažine su senųjų įtvirtinimų - bastionų ir pylimų – sistema pilies teritorijoje, keliaujame Lietuvos link. Apsilankysime 16 a. moderniausioje bei didžiausioje to meto Lietuvos itališko tipo bastioninėje tvirtovėje – Biržų pilies rezidencijoje. Pasižvalgysime po rūmų menes, aplankysime unikalią ekspoziciją “ Senoji aludarystė”. Susėdę už baltos staltieses padengto stalo paragausime biržietiško alaus, sūrio, duonos, kartu su folkloro ansambliu, propaguojančiu archajinį krašto etnomuzikavimo savitumą ir vaišių dainas, galėsime skudučiuoti, pūsti ragus, padainuoti ir pašokti.
Latvijos dvarai, šventovės + duonelės kepimas
Savo kelionę pradėsime nuo antro pagal dydį Latvijos miesto - Daugpilio. Šiame mieste pamatysime A. Nevskio cerkvę, Daugpilio tvirtovę – didingą gynybinį statinį. Tai vienintelis beveik be pakitimų išlikęs XIX a. pirmosios pusės tvirtovės pavyzdys. Kelionę tęsime pasižvalgymu į Jugendo stiliaus pastatus, pasivaikščiosime Rygos pėsčiųjų gatve, Daugpilio universiteto skveru bei jame išvysime saulės laikrodį. Pagal galimybę aplankysime Šventyklų kalvą ( La Baznickalnis) – tai vieta, kurioje stovi keturių konfesijų namai. Vėliau vyksime apžiūrėti Sventės dvaro ir karinės technikos muziejaus. Muziejus įrengtas buvusiame grafų Pliaterių-Zybergų Jaunsventės dvaro restauruotame ūkiniame pastate. Šiuo metu, Sventės dvare yra įrengtas viešbutis, kuriame kartu yra ir karinės technikos muziejus. Kelionę tęsime Viškių apylinkėse, kur išvysime Šv. Jono krikštytojo Romos katalikų bažnyčią, žymų valstybinės reikšmės architektūros paminklą – kryžiaus plano baziliką su vienu bokštu, kuri yra viena iš nedaugelio sakralinių pastatų Daugpilio rajone, pastatytų iš skaldytų akmenų. Taip pat pagal galimybę galima aplankyti Dinaburgo pilies griuvėsius, stovinčius ant Naujienės piliakalnio ir menančius 13 a. pab. Vėliau savo kelionę tęsime Agluonos miestelyje, kur spėjama buvo nužudytas Lietuvos karalius Mindaugas. Čia mes išvysime didžiausią katalikų šventovę Latvijoje – Agluonos baziliką. Tai viena iš garsiausių pasaulio šventovių, kurios viduje yra kryžminiai skliautai, arkos, puošniai dekoruotos rokoko stiliaus elementais kolonos. Bažnyčioje saugoma didelė paveikslų, skulptūrų ir meno vertybių kolekcija, kurioje yra ir garsusis Agluonos Stebuklingosios Dievo Motinos šventas paveikslas, atidengiamas tik per religines šventes. Manoma, kad paveikslas turi gydomųjų galių. 1993 m. Agluonos šventovėje lankėsi Romos popiežius Jonas Paulius II. Dėl šio vizito buvo atlikti dideli maldos namų atnaujinimo darbai, sutvarkyta aplinka. Aplankysime Kristaus Karaliaus kalną, kuris yra unikalus skulptūrų kompleksas, atidarytas jau 2006m., sukurtas kaip padėka Dievui, Jėzui Kristui kaip dvasinė vieta, kurioje žmonės gali pasisemti dvasinių vertybių. Praleidę laiką šventoje vietoje, keliaujame aplankyti Agluonos duonos muziejaus, kuriame mes ne tik sužinosime įdomių dalykų apie duonelę bei jos kepimo procesą, tačiau ir degustuosime šviežios duonelės su žolelių arbata. Esant pageidavimui yra galimybė užsakyti latgalietiškų patiekalų degutaciją. Muziejuje degant žvakėms, ant stalo garuoja žolelių arbatos ąsotėliai, ant lininės staltiesės – kvapni ruginė duona. Kiekvienas galėsime pasukti girnas, savo rankose palaikyti pilną grūdų sėtuvę, pamatyti muziejuje surinktą daugiau kaip šimta su grūdų perdirbimu ir duonos kepimu susijusių eksponatų:spragilų, ližių, duonkubilių ir kito. Vėlyvas grįžimas į namus.
Ryga + Vidžemės „Šveicarija“
Atvažiavę į Latvijos širdį - Rygą, susipažinsite su senamiesčiu: prie Dauguvos prigludusia Rygos pilimi; senosios Rygos gatvelėmis; Rygos katedra, išsiskiriančia dydžiu ir puošyba, garsia visoje Europoje senųjų vargonų skambesiu; šimtmečius menančia seniausia Rygos Rotušės aikšte su naujai atstatytais Rotušės rūmais bei Juodagalvių pirklių gildija; Didžiosios ir Mažosios gildijų namais, liudijančiais miesto istoriją; gynybinės miesto sienos likučiais, Parako bokštu. Pagal galimybę iš Šv.Petro bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelės galėsite pasigėrėti Rygos panorama, aplankyti senovinių automobilių muziejų. Vėliau savo kelionę tęsime Gaujos Nacionaliniame parke. Siguldą, vadinamą Vidžemės „Šveicarija“. Lankome Siguldos pilies griuvėsius bei naująją pilį. Vaikštome Gaujos upės slėniu palei Gutmanio uolą, apipintą legendomis. Čia galima matyti rausvuosius devono smiltainius, iš kurių susiformavo stačios uolos. Lankome įspūdingą Turaidos pilį. Pageidaujantys gali pasivažinėti didžiausia Baltijos šalyse bobslėjaus trasa, kuri turi 16 posūkių, joje gali būti pasiekiamas net 125 km/h greitis arba išbandyti savo jėgas vertikalaus vėjo tunelyje "Aerodium", kuriame išsipildo seniausia žmonijos svajonė – skristi be sparnų. Tai vertikalusis vėjo tunelis, leidžiantis sklęsti ore visai kaip laisvojo kritimo metu, tik šiuo atveju nereikia šokti su parašiutu iš lėktuvo. Vertikalusis vėjo tunelis yra speciali turbina, sukelianti galingą vėją. Atsigulęs ant šios vertikalios vėjo srovės, žmogus gali laisvai pakilti į orą, atlikti įvairius akrobatinius judesius ir tokiu būdu mėgautis iki šiol nepatirtomis emocijomis. Vėjo srovei judant 200 kilometrų per valandą greičiu pojūčiai vertikaliajame tunelyje yra labai panašūs į laisvojo kritimo metu patiriamus pojūčius, o judėjimas vėjo tunelyje prilygsta parašiutizmui ir veikia pagal aerodinamikos dėsnius. Vėlyvas grįžimas į namus.